ginti

1 giñti, gẽna, gìnė tr. K, Š 1. varyti: Gink visus vaikus šalin Vdžg. Bepigu neginti, kad bėga S.Dauk. | Dabar bimbalelį giñsiam (toks vaikų žaidimas) Vkš. | prk.: Tokios kal̃bos Tarutį dar labiau liūdesin ginė P.Cvir. Gena visus dienos į smertį nasruosna Lp. Gelžkeliu javus giñdavo (veždavo) į Prūsus Šts. Negalima gi ginti ir ginti traktorių be priežiūros sp. Jos jau trečią barą rugių gẽna (pjauna) Lš. Širdį pro kaklą gena ta šnapšė Šts. Genu sau par mintį, bet nebatmenu pasakų Šts. ^ Kaip tik užvalgau rūgščių kopūstų, tujau pat mane laukan gẽna (vidurius paleidžia) Vkš. Vidurius pradeda giñti KlvrŽ. 2. vyti: Ko teip smarkiai bėgi, ar tave kas gẽna? Kn. Anas mane gẽna iš ažačios Arm. Neskubėk – nėkas nègena Krtn. Genamasis gyvolis didžiais šūksniais bėgo J. | prk.: Banga gena bangą, ir bokšto akmuo paplautas nuvirsta žemyn Mair. Turiu gerą dviratį – gẽna du su puse (labai greitas) Šts. ^ Neturiu laiko – išėjau kap šunies genama Šn. Genamas bėk, duodamas imk Žem. Bėda bėdą gẽna (niekad iš bėdų negali išbristi) Vlkv. Piktas piktą gena LzP. | refl.: Gẽnasi kaip skalikas lapę Up. Užkinkykit šešius žirgus, ginsvos savo seserėles JD1527. | Penkiais metais jaunesnis, bet gẽnas – pasivys Šauk. ^ Triušio pirštinės genas minkštumą, o tvermės nėr (minkštos, bet nestiprios) Grg. 3. varyti bandą, gyvulius į ganyklą: Giñk gyvolius ganyti J. Genme (ginkime) namo jau, keliẽs (kelkis) Ad. Gìnė martelė palšus jautelius per aukštus kalnus, per dimijonus Smn. Kad tu ginsi margus jaučius, varyk vieškelaičiu RD74. Mūsų kasdien gena (parvaro) galvijus rytelio J.Jabl. Galvijų gẽnamas metas Š. 4. refl. rujotis, lakstytis: Karvė gẽnas K. Šėmargė jau gìnėsi Bt. 5. tinklą pritaisyti (pririšti) prie virvės: Sakyk, ar moki tinklą giñti? Plng. \ ginti; antginti; apginti; atginti; daginti; įginti; išginti; nuginti; paginti; parginti; perginti; praginti; priginti; suginti; užginti